tirti

tìrti, -ia (-sta KŽ; N), týrė K, Rtr, FrnW; R, MŽ, M 1. tr. Sut, Kos59, DŽ stengtis suprasti, sužinoti, aiškintis: Aš týriau, kol datyriau visą jo būdą J. Bernelio būdą týriau; týriau, koks bernelio būdas J.Jabl. Eisiu keleliu verkdama, jauną bernelį keikdama, savo dalelę tirdama KrvD186. Juk tamsta, be abejo, taip pat tiri savo pašaukimą? V.Myk-Put. Reik tirti, kokie tie vaistai y[ra] negeri Brs. Pridėdama ranką prie jo kaktos, týrė, ar nekarščiuoja NdŽ. Žvilgterėja in mane, tiria I.Šein. Kelias dienas tìrk, kas vaidysis Grnk. Lei tìra i lei žiūra, ar aš anam dūriau, a[r] ne Trk. Liepė daboti, kur kunigas einąs, ir tirti, kur jis gyvenąs Ns1858,3. Priėmė žodį su visu stropumu, kiekvieną dieną tirdami raštus, ar tatai taipo būtų BtApD17,11. Akimis tìrti NdŽ. Jį (Vilių) pradėjo badyti tiriami žvilgsniai I.Simon. Ka teip visi tėvai tir̃tų savo vaikus, i vagių tikrai mažai tebūtų Krt. Jis vėl i mane, atsisėdusį prie darbo, įbedė tiriamas akis KlbV93. Dvasė tiria save, norėdama išsikvosti, kuomi esanti A1884,74.

tiriamaĩ adv. NdŽ: Jis tiriamai rūsčiai apžiūrėdavo kiekvieną V.Myk-Put. | refl. tr., intr. SE62, Sut: Rūpingai turime tirties apie kelią, kuriuo atėjo WP3. Norėdami žinoti, kas Dievas yra, neturim to tirtisi iš proto savo BPII179. Dievo garbė yra bylą slėpti, bet karalių garbė yra bylos tirtisi BBPat25,2. Mielas brolau, tirkias iš pono Dievo dešimties prisakymų, koksai esi BPII489. Kožnas iš jūsų tetiriasi nū, ką jis artimojui alba kaimynui savam pikt padarė BPII291. Tur tos pažinties iš rašto š. tirtiesi ir pilnai mokintiesi pažinti tikrąją religiją MTXI. O kad tyrės ir klausės, tada pasakė ChTeis6,29.

2. tr. FT, DŽ, ŽŪŽ87 moksliškai nagrinėti, tyrinėti: Tę tyrinėtojai buvo ir týrė tą daiktą (piliakalnį) Dg. Trims savaitėms išvažiuoju Trakų apskritin šnektų tirti K.Būg. Toji gramatikos dalis, kuri tiria kalbos garsus ir žodžius, vadinasi etimologija J.Jabl. Dangaus kūnams tirti reikia giedro ir gryno oro rš. Palydove sumontuota aparatūra kosminei erdvei tirti sp. Tiriamíeji mokslo darbai NdŽ. | Aš esmu tasai, kursai tiriu inkstų ir širdžių BtApr2,23. | refl. BzB332. 3. tr. tikrinti, nustatyti būklę: Jai dabar tìria inkstus Stak. Mes negydėm, tik ligą týrėm (perpasakoti gydytojo žodžiai) Sdb. Gydytojas tìria ligonio sveikatą DŽ¹. | refl. tr.: Parnešk šaukimą, tegu ateina skilvį tìrtis Plv. 4. tr. sužinoti, išgirsti, gauti žinių: Naujieną tiriu N. Kiek aš apie tai girdėjęs (týręs) esu KI658. Tik aš týriau per giminužėlę, kad nėr meilus bernelis LB13. Aš esu tyręs, kad, knygas per postą į Rusiją siunčiant, tosios neretą sykį ir povisam prapuola A.Baran. Argi netýrėte, kaip mūsų mylimą Krizą pernai neprietelius Dočys susvilino visą? K.Donel. Šiandien gaunam tirti, kad ir englenderių kariškosios šėpys jau subatoj turkams labą naktį sakiusios LC1878,41. 5. tr. bandyti, mėginti, tikrinti: Tokį poną reikėjo nuolatos tìrti, iki nebus susektos jo silpnybės KŽ. Ligos visus mus kankina ir tiria I. Visus vaisius jiems (Adomui ir Ievai) skyrė, tik paklusnumą tyrė A.Baran. 6. intr. įgyti praktinių žinių, patirties: Būdavo tokie žmonys, kur prie tam týrė, kailius išraugydavo Škn. Priaugančioji karta neklauso tyrusių žmonių A.Sm. 7. tr. išgyventi, justi: Su alkiu kasdien kariauti – sunkų amžią tirt! A1884,407. Kuris juokų nūn gauna tirt, rytoj kai vaiks raudos rš. Bėdos týręs NdŽ. Dievo juos vaikais daryki, jeib jie tau gyventų, mistų ir dangaus tau šlovę tirtų prš. Nei liežuvis išsakyti gal…, kas yra mylėt amžiną Jėzų: tyręs tai pažino SGI140. Juodo ir balto matęs, visa ko tyręs rš. \ tirti; aptirti; atitirti; datirti; išdatirti; įtirti; ištirti; patirti; išpatirti; pertirti; pritirti; sutirti